Sprendžiant šiuolaikinio Lietuvos politinio elito deviantiškumo problemas, aktualu išnagrinėti istorinį jo susiformavimo kontekstą: posovietinės valdymo sistemos kūrimosi ir bendrabūvio kaitos aplinkybes. Rusų tyrėjas A. Duka pažymi, directx 11 kad klasikinės Vakarų Europos ir JAV elitų teorijos (pavyzdžiui, V. Pareto, C. S. Mills ir kt.) kartais nekritiškai taikomos posovietinėje erdvėje, neatsižvelgiant į naudojamų sąvokų turinio ir socialinio konteksto skirtumus directx 11 (Duka, 2008, p. 56 57). Autorius taip pat akcentuoja skirtį tarp dviejų galimų elito sąvokos apibrėžimo būdų. Pirmasis apima elito supratimą kaip tam tikrą visuomenės veiklos integravimo ir struktūrinio stabilizavimo instituciją; antrasis traktuoja elitą kaip kultūrinį elgsenos, gyvenimo būdo, pavyzdinių vertybių etaloną. Tiek vienas, tiek kitas elitas yra grupė, fiksuojanti ir apibrėžianti socialinės veiklos apribojimus (taigi, normų ir deviacijų santykį), tačiau skiriasi jų turimi resursai, modus operandi , ir legitimacijos mechanizmai. Priklausomai nuo veiklos sferos, šios dvi elitų grupės gali arba egzistuoti lygiagrečiai, pavyzdžiui, sporto, meno aplinkoje arba sutapti dažniausiai politikoje directx 11 bei ekonomikoje (Duka, 2008, p. 57 58). Taigi, vienas directx 11 elitas directx 11 yra vadybinis , kitu intelektualinis , o tuo atveju, kai jie derinami universalusis . Vienas iš pagrindinių skirtumų, kuris apibrėžia, kaip formavosi šiuolaikiniai politiniai elitai Europos Vakaruose ir Rytuose yra susiję su šių pokyčių erdvėlaikiniu kontekstu. Priešundistrinės valdančiosios aristokratijos galėjo tik paveldėti galią valdyti, tuo tarpu ją pakeitusių kapitalistinių elitų struktūra buvo paremta sąlyginiu atvirumu (didėjant directx 11 socialiniam mobilumui), tarpusavio priklausomybe (pavyzdžiui, directx 11 tarp politinių ir ekonominių elitų), racionalizacija, legitimacija per atstovavimą masiniams interesams, o ne prigimtinę teisę (Duka, 2000, p. 70 71). Tuo tarpu buvusioje sovietinėje erdvėje, naujieji elitai turėjo pakeisti nomenklatūrines struktūras, o perėjimas vyko nebe į ankstyvojo, directx 11 o į vėlyvojo kapitalizmo visuomenę; tai reiškia, kad naujieji elitai turėjo ne tik pasiskirstyti po diversifikuotas veiklas, bet ir užmegzti naujus tarpusavio priklausomybės ryšius directx 11 (Duka, 2000, p. 71). V. Lunejev (1994, p. 90 95) išskiria tris sovietinės nomenklatūros tapsmo etapus: stalinizmo; postalininio laikotarpio; ir perestrojkos bei Sovietų Sąjungos iširimo. Pamatinis Stalino valdymo laiko nomenklatūros skirtumas nuo naujųjų posovietinių elitų pastarųjų horizontalesnė , mažiau hierarchinė organizacija directx 11 ir galimybė savarankiškai, nekontroliuojamai priimti sprendimus, kurių įvykdymas užtikrinamas nuosava galia, o ne vykdant įsakymus, gaunamus iš esančių aukštesnėse hierarchijos pakopose. Vidinės represijos ir partijos valymai formavo griežtą vertikalų paklusnumą directx 11 ir tuo pačiu savitą išgyvenimo strategiją: deviantinis elgesys buvo motyvuojamas ne asmeninės naudos (savo interesų patenkinimo), directx 11 o savisaugos principais (kuo mažiau pakenkti savo interesams). Po Stalino, kuo toliau, tuo labiau imama remtis naudos principu (kiti šaltiniai atkreipia dėmesį, kad atskiruose regionuose, pavyzdžiui, Kaukaze, bendras directx 11 modelis negaliojo (Duka, 2008, p. 61)). Tuo metu pradėjo formuotis elitų pirmtakai, jau turintys bendrų grupinių interesų bei vertybių ir priimantys vis savarankiškesnius sprendimus. Atsakomybę už normų pažeidimus užsitraukia nebe elitai, o žemesnieji valdininkijos sluoksniai. Pagaliau perestrojkos directx 11 laikotarpiu ir po jos naujieji elitai pradeda institucionalizuotis, kartu persiinstitucionalizuoja nepriklausomybę atgavusių directx 11 valstybių bendrabūviai. Posovietinį politinį elitą Rusijoje sudaro keturios pagrindinės sudėtinės grupės (Lunejev, 1994, p. 95 98): Buvusi nomenklatūra; Intelektualai, buvę disidentai, antikomunistai; Liberalizuoto directx 11 verslo ir finansų sektoriaus atstovai; Homogeniškos grupės directx 11 nesudarantys oportunistai ir radikalai.
Išskyręs šias grupes, autorius directx 11 nubrėžia paraleles tarp politinio elito narių kilmės ir jų polinkio į deviantinę veiklą (Lunejev, 1994, p. 95 98). Buvusi nomenklatūra adaptuojasi prie naujų sąlygų ir siekia išlaikyti savo galią, kurdama santvarką, V. Bukovskio įvardintą kleptokratijos terminu (Bukovskij, cit. pg. Lunejev, 1994, p. 96). Intelektualai ir buvę disidentai yra labiausiai linkę remtis moralės normomis (pavyzdžiui, negalėdami pasiekti savo tikslų, atsistatydina). Verslo sektoriaus atstovų deviantiškumas yra tiesiogiai susijęs su pasirinkta veiklos sfera, kapitalo kaupimo ir panaudojimo forma. Dalis jų yra legaliai sukaupusi pradinį kapitalą, kita dalis gavę jo dėl sąsajų directx 11 su mafijos struktūromis, vertęsi prekyba narkotikais, žmonėmis, ginklais arba pelningai kapitalizavę directx 11 privatizuotą turtą. Galiausiai oportunistų grupė yra neprognozuojama, tačiau tikėtina, kad radikalių pažiūrų atstovai savo politinius tikslus laikys svarbesniais, nei moraliniai directx 11 principai. directx 11
Literatūra 1. Duka Дука, Александр В. Перспективы социологического анализа властных элит.
No comments:
Post a Comment