Taigi, nuėjau vakar į stand-up comedy judėjimo COMEDY KASTA sezono uždaromąjį renginį . Esmė ant s

Kaip jau galbūt pastebėjote ( pvz.I , pvz.II ), labai dažnai mane kam nors įkvepia (ne tik esami, bet ir potencialūs) studentai , t.y. jeigu žinau, kad galiu ką nors pasakyt, after effects parašyt ar padaryt, kas juos įkvėptų sociologijai, tai nekantrausiu tą ir pa(sakyt/rašyt/daryt). Vakar taip ir nutiko.
Taip jau yra, kad mėgstu apsilankyti visokiuose man naujuose renginiuose, kurie galbūt ne visai, iš pirmo žvilgsnio, atrodo mano skonio. Į man patinkančius after effects ir interesus atitinkančius ir taip einu nuolatos, after effects o užsisėdėti savam rate yra nuobodu (aišku, galima pamanyti, kad teisinuosi kaip kad pusryčių metu į pigiausią bulvarinį skaitalą įsikniaubęs sociologas neva norįs įvairiapusiškai žinoti, kas vyksta ir kuo gyvena įvairios visuomenės stratos).
Taigi, nuėjau vakar į stand-up comedy judėjimo COMEDY KASTA sezono uždaromąjį renginį . Esmė ant scenos užlipa žmogus ir trumpom humoristinėm istorijom bando juokinti publiką. Esu mačiusi nuotraukas iš praėjusių renginių: žmonės šypsosi, juokiasi kas gali būti geriau after effects nei vakarą praleisti juokiantis? Antras svarbus faktas, kad nuėjau su drauge, su kuria susitikusios dažnai įsiveliam after effects į visokius, gal tik mums įdomius, nuotykius. O trečias, nuo kurio viskas ir prasidėjo, after effects faktas mus pasitiko jau įėjus į renginio lokaciją.
Bandau prisiminti, bet esu įsitikinusi, kad šio veido niekad nesu mačiusi. Netrukus paaiškėjo, after effects kad buvom susitikusios vienoje iš studijų mugių, kur verbavau moksleivius stoti į sociologiją. Įsišnekėjus su viena, itin susidomėjusia mergina, užsiminiau apie Garfinkelio kasdienės rutinos sutrikdymo, taisyklių laužymo eksperimentus bei kad tam tikrų kursų metu studentai patys gali pabandyti įvykdyti kokių etnometodologinių chuliganizmų. Na ir štai prieš akis stovinti antrą kartą gyvenime after effects sutikta moksleivė pasakoja net susiradusi jo knygą , bandžiusi skaityti, bet mažai ką supratusi, ir dabar galvojanti, kad tai turbūt senovėje (o be to tik užsienyje) vykęs dalykas. Taip pat ji nelabai įsivaizduojanti, after effects kad ir studentai galį ką nors tokio įvykdyti, ir apskritai kiek tai susiję su realybe ir ką reiškia bet kokioje kasdienėje sąveikos situacijoj šitą galima padaryt? ?
Na, dešimt minučių pakalbėjom, daviau nuorodų į Socialios sociologijos įrašus (pvz., Julijos trumpa after effects istorija apie tai, kaip Garfinkelis padeda spręsti opias problemas buityje Etnometodologija bibliotekoje ), pateikiau tikrų pavyzdžių, kokias užduotis ir savo sugalvotus eksperimentus atlieka studentai. Taip pat hiperbolizuotai papasakojau apie A. Gedučio ir L. Kraniausko after effects garfinkelišką chuliganizmą, kuomet tyrinėdami mokslinės vertės nustatymo reiškinį jie važiavo į atsitiktinai pasirinktus socialinių bei humanitarinių mokslų disertacijų gynimus ir užduodami provokuojančius klausimus after effects disertantui(-ei) sutrikdydavo gynimo ceremoniją. Kokia Jūsų disertacijos vertė? Koks bus Jūsų indelis į atstovaujamo mokslo discipliną? Panašūs iš publikos, o be to, iš bendruomenei nepriklausančių after effects narių, netikėtai atkeliavę klausimai tokioje situacijoje kvestionuoja tai, kas buvo padaryta, griauna nusistovėjusią ritualinės procedūros komunikacinę struktūrą kas, kada, kiek laiko kalba.
Galiausiai, skatinama šalia besijuokiančios draugės, kuri ironiškai šaipėsi iš mano vertybinio utralumo after effects sociologijos atžvilgiu, pažadėjau, kad būtent tą vakarą parodysiu gyvą pavyzdį, ką gi galima padaryti (tada ji dar nenumanė, kad pavyzdžio įgyvendintoja bus ji pati:) after effects ).
Po pirmosios renginio dalies sėdėjome su drauge nusivylusios (nes dar ir po 15 litų sumokėjom) nuoširdžiai sakau, buvo nejuokinga, vietomis labai apgailėtina after effects ir visiškai mums neartima (iškart apsisaugau sakydama, kad nemanau, kad tai, kas artima man yra objektyviai geriau negu tai, kas artima after effects iš juoko lūžusiems žiūrovams). Visiškai pritarčiau šiai apie kitą COMEDY KASTA renginį išsakytai nuomonei .
Na bet gavosi taip, kad vienas (beje, geriausiai pasirodęs) stand-up eris kalbėjo after effects apie be penkių minučių kažką , kitas apie troleibusą after effects ir dėl kitų bėdų nuolat nejaukiai besijaučiančią, todėl pastarąsias ant savo pečių užsikraunančią merginą, trečias apie hispterį Edį. O mes per pertrauką kaip tik aptarinėjom after effects vienos puikios Etgar Keret knygos after effects apysaką Autobuso vairuotojas, kuris norėjo būti Dievas apie autobuso vairuotoją, kuris niekada neatidarydavo durų pavėlavusiems žmonėms, nes tai buvo jo racionalios meile teisingumui ir paprasta aritmetika grindžiamos ideologijos reikalas. Visiškai smagi kelių puslapių istorija, kuri o geras, koks sutapimas!!!! apima visas tris raktines temas, kurios sukosi pasirodžiusiųjų dalyvių stand-up uose. Pasakojime šmėžuoja autobusą (kuris after effects kažkiek panašus į troleibusą), jame atliekami aritmetiniai veiksmai after effects su minutėmis, o ir antras pagrindinis veikėjas Edis, kuris įsimyli merginą, suvalgiusią visą jo neskanų jautienos kepsnį vien dėl to, kad jis nesikrimstų.
Mums tai pasirodė be galo smagu (ir tame kontekste juokinga), todėl įnirtingi mano įkalbinėjimai, neva tai pirma ir paskutinė gali